Į „Suvalkiečio“ redakciją kreipėsi skaitytoja, apgailestaudama dėl Šakių rajono Griškabūdžio seniūnijoje nupjauto šimtamečio ąžuolo. Pasak moters, daugiau kaip šimtmetį žaliavęs stiprus medis sunaikintas be jokio leidimo, slaptai. Apie padarytą pažeidimą moteris pranešė ir Aplinkos apsaugos departamento specialistams. Norisi, kad tokie faktai nebūtų nuslėpti.
Vieni streikavo, kiti medžius pjovė
„Suvalkiečio“ redakcijos telefonas suskambo pirmadienį baigiantis darbo dienai. Pavardės viešinti nepanorusi skelbti skaitytoja klausė, ar laikraščio žurnalistams įdomi istorija apie tai, kaip Sūduvos krašte neseniai nupjautas šimtametis ąžuolas. Moteriai tą istoriją papasakojo vietos gyventojai, ji tikra, įvykiai užfiksuoti ir nuotraukose.
Pasak skaitytojos, istorija nutiko prieš savaitę, tuo metu, kai didžioji dalis Lietuvos ūkininkų važiavo į Vilnių kovoti dėl savo ateities, dėl duonos kasdieninės ant stalo. Anot moters, buvo ūkininkas, kuris streikuoti nevažiavo, o slapta kirto jam priklausančioje sodyboje ąžuolą.
Įvykiai rutuliojosi Šakių rajono Griškabūdžio seniūnijoje, netoli Patašinės kaimo esančiame vienkiemyje. Toje sodyboje ąžuolas augo daugiau kaip šimtmetį. Dabartinis sodybos šeimininkas ąžuolo nesodino, sodyba negyvenama daug metų, jis ją nusipirko kartu su žeme.
„Ąžuolas nupjautas sausio 20-osios vakarą, kai siautė didelė pūga, snigo. Buvo po 20 valandos, tamsu. Toks laikas pasirinktas neatsitiktinai, o kad niekas nematytų. Sekmadienį nuo ankstyvo ryto jau supjaustytas ąžuolas vežtas, vežtas ir išvežtas. Vežtas mėlynu traktoriumi „Belarus“ neaiškia kryptimi“, – pasakojo skaitytoja.
Pasak moters, nėra tikrai žinoma, ar ąžuolą nukirto tos sodybos šeimininkas, ar kiti asmenys. Sodyba priklauso ūkininkui Mažvydui Plečkaičiui.
Skaitytojos teigimu, informacija apie nukirstą ąžuolą buvo perduota Aplinkos apsaugos departamentui (AAD), vietos aplinkosaugininkams. Ar įvykis bus tiriamas, pranešėja nebuvo tikra. „Išklausęs mane darbuotojas pažadėjo patikrinti faktus, bet mes puikiai žinome, kaip visa tai veikia“, – sakė skaitytoja.
Pasak moters, iš streiko grįžusius ūkininkus Šakiai pasitiko su daina „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“. „Sūduvos krašte tokie nuostabūs ąžuolai, važiuok per visą Lietuvą skersai išilgai, niekur tokių ąžuolų nerasi. Bent mano akis nematė tokių galingų ąžuolų, kaip Sūduvoje, nes čia nuostabi, geros kokybės žemė, jos aukštas balas. Todėl, kai nupjauna ąžuolą, skauda. Liko tik kelmas, pridengtas šakomis. Medį nupjovę vyrai puikiai žino – nepaisant to, kad medis augo nuosavoje žemėje, jam nupjauti reikalingas Savivaldybės administracijos leidimas. Nes ąžuolai priskiriami saugotiniems želdiniams. O jo nebuvo“, – kalbėjo skaitytoja.
Kada reikia leidimo?
AAD Kauno valdybos Marijampolės aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Algimantas Paplauskas, paklaustas, ar jiems žinoma informacija apie Šakių rajone savavališkai, be leidimo nupjautą ąžuolą, atsakė, kad tokia informacija gauta, tikrinama. Daugiau vedėjas tikino negalįs nieko sakyti, nes vyksta tyrimas. O jis gali trukti ir dvi savaites, ir du mėnesius, ir metus.
Paklaustas, kokiems želdiniams, augantiems privačioje žemėje, norint juos kirsti, taip pat genėti reikalingas Savivaldybės administracijos leidimas, A. Paplauskas paaiškino, kad išsami informacija yra AAD tinklalapyje, atmintinėje aplinkosaugos klausimais. Ten visiems suprantamai išdėstyta, kokie želdiniai yra vertingi, kada reikia leidimo, norint juos šalinti.
Susigaudyti raštų vingrybėse padėjo Marijampolės savivaldybės administracijos Aplinkosaugos ir infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė Violeta Sagaitienė. Jos teigimu, tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas. Jame išdėstyti kriterijai, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams.
Saugotini medžiai, augantys kaime namų valdoje ar privačioje žemėje, kuriems šalinti reikia leidimo: ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys – 30 cm ir didesnio skersmens 1,3 m aukštyje. Mieste, privačioje valdoje, norint kirsti ar genėti, leidimas reikalingas tada, jeigu minėtų medžių skersmuo siekia – 20 ir daugiau cm.
Pats medžių kirtimo bumas
Šakių rajono Griškabūdžio seniūnijos seniūnas Saulius Naumavičius sako, kad kaip poterius „Tėve mūsų“, žino medžius, kuriems kirsti reikia leidimo, o kuriems nereikia. Šis klausimas labai aktualus savo sodybose gyventiems žmonėms, nes dar nemažai yra tokių, kurie nesupranta, kodėl savo sklype žmogus negali tvarkytis taip, kaip jam norisi, be leidimų. Leidimai išduodami tik tada, jeigu minėti medžiai yra nudžiūvę, stichinių nelaimių, ekstremalių įvykių, gaisrų ar avarijų metu išversti, nulaužti, apdegę, sužaloti. „Dažnai negavęs leidimo kirsti norimą medį gyventojas pyksta, seniūno klausia, kas atsakys, jeigu per stipresnį vėją medis užgrius pastatus, ar dar blogiau – sužalos žmones. „Atsakau, kad tokie yra Lietuvos įstatymai ir turime jų paisyti“, – aiškino seniūnas. Pasak jo, be leidimų galima kirsti kaštonus, šermukšnius, gluosnius, egles, drebules, tuopas, baltalksnius, nes tai nėra saugotini želdiniai.
Leidimus, anot seniūno, išduoda Savivaldybių administracijos, o seniūno dažnai prašoma apžiūrėti medį, kuriam nukirsti leidimo prašo gyventojas. S. Naumavičius patikino, kad ūkininkas M. Plečkaitis dėl leidimo pjauti ąžuolą į seniūniją nesikreipė.
Šakių rajono savivaldybės Ūkio ir investicijų skyriaus projektų koordinatorė Rasa Liubamirskaitė „Suvalkiečiui“ sakė, jog skyrius nėra gavęs M. Plečkaičio prašymo nupjauti ąžuolą. Anot R. Liubamirskaitės, šiuo metu tokių prašymas pats bumas, gyventojai skuba gauti leidimus norimiems medžiams pašalinti, nes juos kirsti galima tik iki kovo mėnesio. „Prašymų daug, šiemet ruduo ir žiema buvo audringi, gal žmonės bijo, kad seni medžiai neužgriūtų ant namų, kitų pastatų“, – kalbėjo skyriaus specialistė.
Dėl ąžuolų linksniuojamas ne pirmą kartą
„Suvalkiečio“ redakcijai pavyko susisiekti su Šakių rajone Griškabūdžio seniūnijoje sodybą ir žemės turinčiu Mažvydu Plečkaičiu.
Ūkininkas gyvena Storiesių kaime Jankų seniūnijoje, Kazlų Rūdos savivaldybėje, o Šakių rajone tik ūkininkauja.
„Suvalkiečiui“ jis sakė, kad pats ąžuolo nei kirto, nei pjovė, o žinios, kad jam priklausančiame vienkiemyje saugotinas medis nukirstas, sulaukė iš aplinkosaugininkų. Tuomet nuvyko į sodybą ir apžiūrėjo visus medžius. Pakraštyje rado nukirsto ąžuolo kelmą, šakomis apdėtą. Paties medžio – nė ženklo – nei malkų, nei skiedrų „Medis nuo namo augo tolokai, būčiau nei nepamatęs, tik pradėjęs pavasarinius darbus būčiau susigaudęs, kad ąžuolo nėra. Kas jį nukirto, nežinau. Dabar jau vėlu kreiptis į policiją, lietus visus pėdsakus nuplovė“, – kalbėjo ūkininkas.
M. Plečkaitis pasakojo, kad sodyboje esančiame name buvo leidęs gyventi nuo seno pažįstamam asmeniui. Tačiau šis negalėjo nupjauti ąžuolo, nes buvo išvykę į Vokietiją, grįžo tik prieš kelias dienas. „Gal kas iš Patašinės kaimo malkoms medį nusikirto. Ten yra žinančių, kad sodyboje ąžuolai auga. Tas ąžuolas ir buvo tik malkoms tinkamas, aplaužytas, išsišakojęs, pažeistas“, – kalbėjo ūkininkas.
Jo teigimu, sunku viską sužiūrėti, kai negyveni sodyboje. Dabar jis įrengęs vaizdo kameras, tad jos užfiksuos, jeigu dar kas kėsinsis ąžuolus pjauti.
Beje, ūkininką gyventojai jau buvo apkaltinę ąžuolų netausojimu ir anksčiau. Žmonės prieš keletą metų kreipėsi, kad šis Jankų seniūnijos Šunkarių kaime be leidimo apgenėjo jo žemėje augusį ąžuolą. Tuomet M. Plečkaitis irgi tvirtino negenėjęs ąžuolo ir nežinantis, kas taip padarė. Kaltų nebuvo rasta. Tikėkimės, kad šį kartą aplinkosaugininkai nenumos ranka į pažeidimą, išsiaiškins, kas sodyboje nukirto ąžuolą.